Prancūzija į pusfinalį žengė po įspūdingo puolimo etapo. Per pirmas ketverias rungtynes ji įmušė 13 įvarčių, o Kylianas Mbappé, Michaelis Olise ir Ousmane’as Dembélé atrodė tempiantys komandą į finalą. Tačiau prieš Ispaniją tas vaizdas pasikeitė iš esmės. Prancūzų puolėjai retai jungėsi tarpusavyje, o jų žaidimas tapo fragmentuotas.
Lūžis įvyko 22-ąją minutę, kai Mikelis Oyarzabalis realizavo baudinį. Tai buvo pirmas kartas turnyre, kai Prancūzija atsiliko. Po to Didier Deschampso auklėtiniai nebepakėlė tempo iki tokio lygio, kuris leistų realiai spausti varžovus. Komanda į vartų plotą pirmą kartą nepataikė iki antrojo kėlinio vidurio, o Mbappé smūgio į vartų plotą taip ir nesulaukė.
Svarbiu skirtumu tapo vidurio zona. Ispanija ten kontroliavo žaidimą ir atskyrė Prancūzijos puolėjus nuo likusios komandos. Adrienas Rabiot buvo vienintelis žaidėjas, kuris nuosekliau ardė ispanų linijas, tačiau geltona kortelė anksti apribojo jo galimybes. Jo keitimas per pertrauką dar labiau susilpnino Prancūzijos šansus kovoti dėl iniciatyvos aikštės viduryje.
Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad Prancūzija dabar yra pralaimėjusi ketverias iš eilės rungtynes Ispanijai, visos jos vyko pusfinalyje arba finale. Tai sustiprina įspūdį, kad problema nėra vienos rungtynės ar vienas epizodas. Ispanijos žaidimo modelis aprašomas kaip aiškiai įtvirtintas ir nuosekliai kartojamas įvairiose amžiaus grupėse, o Prancūzijos rinktinė dažniau atrodo kuriama pagal turimus individualius žaidėjus.
Po turnyro baigsis 14 metų trunkantis Deschampso etapas. Šaltinyje teigiama, kad kitas žingsnis greičiausiai siejamas su Zinedine’o Zidane’o vardu. Tai būtų tęstinumas, o ne staigus lūžis. Straipsnyje daroma išvada, kad dabartinė Prancūzijos sudėtis gali pilnai atsiskleisti tik po kelerių metų.