FIFA savo sumanymą grindžia pažadu skirti daugiau lėšų futbolo plėtrai. Tačiau pateikta analizė primena, kad ankstesnė patirtis daugelyje šalių buvo nevienoda. Dalis pinigų, anot teksto, nepasiekė paskirties arba buvo panaudota ne pagal tikslą.
Didžiausias šio plano politinis fonas yra aiškus. UEFA reagavo labai griežtai, CONCACAF išreiškė susirūpinimą, o Azijos futbolo konfederacija pabrėžė, kad jai trūksta konsultacijų. Afrikos futbolo konfederacija kol kas viešai nesureagavo. Tuo pat metu Azija ir Afrika ilgus metus buvo tarp Gianni Infantino atramos taškų.
Tekste pateikiama nemažai pavyzdžių, kodėl atsargumas išlieka būtinas. Nigerijos futbolo federacija, kaip rašoma, per dešimtmetį gavo daugiau nei 20 mln. JAV dolerių plėtros paramos iš FIFA ir CAF. Vis dėlto šalyje kilo klausimų dėl šių lėšų panaudojimo, o parlamentas pradėjo tyrimą. Demokratinėje Kongo Respublikoje federacijos vadovas buvo nuteistas dėl, kaip nurodoma, 1,3 mln. JAV dolerių pasisavinimo.
Panašios problemos minimos ir Azijoje. Nepale FIFA sustabdė federaciją dėl trečiosios šalies įtakos, o anksčiau buvo nustatyta finansinių pažeidimų. Bangladeše, remiantis tekste cituojama informacija, projektams skirta daugiau nei 7 mln. JAV dolerių, tačiau panaudota tik apie 620 tūkst. JAV dolerių.
Ši istorija nekelia abejonių dėl pačios paramos idėjos. Ji veikiau parodo kitą problemą. Be skaidrumo, audito ir veiksmingos priežiūros papildomi FIFA pinigai savaime dar nereiškia geresnės futbolo infrastruktūros ar tvaresnės plėtros.